smala

×smalà (l. smoła, brus. cмoлa) sf. (4) K, NdŽ, DŽ¹, LKT372, (2) Kzt 1. sing. Lex87, R, MŽ468, I, M, L, Rtr, Alv, Rmš kaitinimu gaunama derva, degutas: Pikis iš smalõs, degutas iš tošies, o varvalis iš kaulo maitos J. Prilipo prie smalõs Sch147. Liuob susidegti smalõs, ir ratus tepė su smalà Grg. Kumet vaiką kirminai pjauna, reik duoti vaikuo užvalgyti beržo smalõs Vkš. Smalõs kap prilipo in pirštą, tai tep karšta! Aps. Sausą medžią apipilia smalà, kad nepūt Dv. Bačką smalõs padeda ant tokių aukščiausių karčių i padega [per Jonines] Akm. Tu jodamas rasi plačią upę, smala tekančią LTR(Lš). Ištepk aną (skrynią) smala iš vidaus ir iš lauko BB1Moz6,14. | prk.: Šitokia karštybė, šitokia smalà kalvėj – didelės sveikatos reikia Skdt. ^ Davė alaus kaip smalõs (tiršto, tamsaus) Slm. Tep mylisi, tai mylisi, negalma ir razskirt: kap smalà susmaluota Dv. Kad prikibo – kaip smalà pri tekinio Užv. Prilipo kaip smala prie čebato Nj. Prilipo kai smala prie užpakalio LTR(Kš). Prisikabino kai smalà an uodegą Ker. Smala pažįsta degutą N. Kada gi pekloj smalõs pristigo? Ds. Ka nėr smalos, nėr nė peklos Šts. Geriau medaus šaukštas negu smalos kaušas LTR(Vdn). Kas smalõs palytis, tas tikrai išteptis tur DP66. Kur tokį dėsi – ar smalą degsi?! Sln. Ar smalõn buvai inlindęs, kad teip ilgai neatejai?! Ds. Toli gi te gyvena, smalõj kur Sug. Smãlai [i](kam, kuriems galams) jam reikė šito arklio! Trgn. Smalà taũ te vedė in juos eit?! Trgn. Už sniegą baltesnis, už smalą juodesnis (šarka) LTR(Šl). 2. sing. Q603, R391, MŽ526, NdŽ ratų tepalas: Ištepk vežimo ratus smalà Mrj. Nupirkau smalos ratams tepti Krkl. ^ Važiuojant in miestą, netepti vežimo ratai girgžda: pirk smalõs, pirk smalõs Mrj. Pinigus pragėrė, smalõs nepirko (grįžtančiojo iš turgaus ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Jrb. 3. sing. Mrk, Žl sakai: Eglės smalà gerai dega Lp. Kataras medis smalõs turi, tai tuo nerūko mėsos Smal. Parink smalõs nuo eglių: kai vasarą kojos suskyla, tai pirma liekarsta smalà Č. Kai ta pušis liepsnoja, iš jos smala lašnoja KlvD25. 4. sing. smalka butelių kamščiams užlakuoti: Gerklė išdžiūvo bekalbant; laikas atvilgyti, – tarė lupinėdamas smalą LzP. 5. sing. asfaltas: Turgavietė smalà išpilta, ištaisyta Trk. 6. sing. Skd prk. naminė degtinė: Ir vėl tą smãlą varvina Mrj. Par Juzę gavom da smalõs po kelias čėrkas Pnd. Vakar prisimovė tos smalõs, nebžino šiandien su kuo begydyties Trk. 7. scom. prk. kas įkyrus, visur lenda, nenaudėlis, bjaurybė: Eik, smãla, čia nelindęs! Mrj. Smãlos vištos, kogi pešatės?! Mrj. Tai da smalà mergiščia! Vlkv. Degtinės tam smãlai tai jau nerodyk! Srv. 8. sing. Gs toks žaidimas kortomis. 9. žr. smaliukė: Apie šventą Joną smalos pražysta Trš. Karvės smalų neėda Trš.

◊ eĩk (kad) (tù, ãnas…) į smãlą (smalõn, smalõm) sakoma švelniai barantis: Eĩk tu smalõn! Ds. Kad anas smalõn! Ds. Eĩk anas smãlon, šitas pienas! Smal. Eĩk tu in smãlą nelojęs niekų! Kt. Eĩkite jūs smalõm! Lp. gyvà smalà daugybė: Žmonių turguo[je] gyvà smalà Krš.

iš smalõs Trgn sakoma stebintis: Iš smalõs čia ir atsiradai! Ut. Iš smãlos tiek daug kiškių! Krns. kad (lai, ma, tegu) tave (jį…) [ìma] smalà [kur̃] švelnus keiksmas: Kad tave smalà, visus marškinius vėjas nuo tvoros nukėlė! Glv. Graži, kad ją smalà! Ad. Kad jį smalà, pavorelis nulūžo! Dsn. Tegu jį smalà, kaip padirbo blogai! Ds. Kad tave smalà kur̃ tą orą! Bgs. Kad ją kùr smalà! Kš. A kad taũ smalà, tai kap ažgrieš! Aps. Kad tave smalýtė tokį Petrą! Pbs. Ma jį smala, tegu eina į penktą klesą! LTR(Snt). Reikėjo iš užsienio viską vežti, lai ẽma smalà tave! Lž. kaĩp kokiõj smãloj labai daug, daugybė: Par tą arielkos – kaĩp kokiõj smãloj! Krns.

kaĩp mùsios ant smalõs labai įkyriai (limpa, kimba): Limpa kaĩp mùsios ant smalõs Dkš.

kaĩp (ìt) [vienà] smalà

1. įkyriai (limpa, lenda, kimba): Prilipo kaĩ smalà OZ50. Lenda kaĩ smãlos koki Ss. Anas kap smalà prilipo prieg dukteriai LKKXIII125(Grv). Tie bernai kaĩp smalà prie mergų Jnš.

2. LTR(Aln) labai juodas: Matai, koks debesis kaip smala rš.

3. Vdš labai kartus: Tas kvietys man saldus, ale to[ji] bandelė kaĩp smalà Kp. Apkartėjo smetona, kaĩ smalà Klt.

ką̃ ten smãlą Trgn sakoma stebintis: Ale kad gražus, ką̃ te smãlą! Vžns. Ką̃ te smãlą, kad insganius, išsipusčius! Lel. smalà (tavęs, jo…) nemãtė (nemãtai, nemãtę, neregiẽ) tiek to, tesižinai (sakoma ką paliekant, nebesirūpinant): Smalà nemãtė, važiuok! Žl. Baik megzt, smalà jo nemãtę, to mezgimo! Aln. Smalà nemãtė tų pinigų! Alks. Smalà nemãtai tokio žmogaus! Ds. Smala jų neregie, tų turtų: bet tik laisvai pačiam pagyventi Vaižg.

smalà žìno nežinia, neaišku: Smalà žìno, kas čia man yra – negaluoju, ir tiek Mrj. Smalà juos žìno, kas čia yra Msn. Smalà juos žìno, paralius, ką jie tę veikia Dv.

vérdančioji smalà nenuorama, išdykėlis: Eik tu nuo manęs, vérdančioji smãla, išdykėli tu! Mrj.